• Jungtinėje Karalystėje pakartotinai panaudojama tik 7,5 % naudojamų medžiagų, o tai sukuria didelį uždarosios ekonomikos spragą ir trukdo šaliai siekti uždarosios ekonomikos ir nulinių grynųjų išmetamųjų teršalų.
  • Jei būtų diegiama daugiau perdirbimu grindžiamų uždarosios ekonomikos sprendimų, medžiagų suvartojimą būtų galima sumažinti iki 40 %, o anglies pėdsaką – 43 %, tačiau pagrindinė kliūtis yra tai, kad Jungtinėje Karalystėje trūksta vidaus perdirbimo infrastruktūros.
  • „WasteTrade“ internetinės prekybos platformos pagalba sujungiant Jungtinės Karalystės atliekų gamintojus su patikimais užsienio perdirbėjais, skatinamas medžiagų apyvartos cikliškumas ir mažinama šalies priklausomybė nuo sąvartynų, deginimo bei neteisėto atliekų eksporto.

Jungtinėje Karalystėje trūksta perdirbimo infrastruktūros

Jungtinėje Karalystėje medžiagų pakartotinio naudojimo lygis siekia vos 7,5 % – tai kelia susirūpinimą. Nors žiniasklaidoje dažnai girdime diskusijas apie „apskritąją ekonomiką“, tokie nuviliantys medžiagų pakartotinio naudojimo rodikliai rodo, kad iki jos įgyvendinimo dar toli gražu.

Šis skaičius pateikiamas „Circle Economy“ kartu su audito įmone „Deloitte“ parengtoje ataskaitoje „Circularity Gap Report“, kurioje atskleista, kad Jungtinės Karalystės gyventojai kasmet suvartoja net 15,3 tonos medžiagų vienam asmeniui – tai 20 % daugiau nei pasaulinis vidurkis, kuris siekia 12 tonų. Tai reiškia, kad iš tų 15,3 tonų medžiagų, kurias mes visi sunaudojame kasmet, pakartotinai panaudojama tik 7,5 % (1,1 tonos).

„Deloitte“ cirkuliariosios ekonomikos partneris Davidas Rakovskis teigė, kad tik 7,5 % medžiagų, cirkuliuojančių Jungtinės Karalystės ekonomikoje, yra pakartotinai naudojamos, o tai rodo akivaizdų cirkuliariosios ekonomikos trūkumą. Nors tai kelia iššūkį tvarumui, tačiau taip pat suteikia įmonėms galimybę mokytis, prisitaikyti ir augti. Jis paragino pramonės šakas įgyvendinti strategijas, užtikrinančias, kad produktai būtų kuriami atsižvelgiant į jų perdirbamumą, taip sudarant palankias sąlygas didesniam medžiagų perdirbimo ir pakartotinio naudojimo mastui.

Ataskaitoje teigiama, kad įdiegiant daugiau perdirbimu grindžiamų uždarosios ekonomikos sprendimų atliekų tvarkymo srityje, medžiagų naudojimą būtų galima sumažinti iki 40 %, o tai savo ruožtu sumažintų Jungtinės Karalystės anglies pėdsaką 43 %. Tai ne tik paskatintų perėjimą prie uždarosios ekonomikos, bet ir būtų svarbus žingsnis siekiant Jungtinės Karalystės tikslo pasiekti nulines grynąsias emisijas.

Tačiau Jungtinė Karalystė susiduria su sunkumais siekdama šio pageidaujamo medžiagų naudojimo uždarumo dėl vidaus perdirbimo infrastruktūros trūkumo. Būtent dėl šios cirkuliacinės infrastruktūros stokos apie 80 % Jungtinėje Karalystėje naudojamų žaliavų yra importuojamos, o pagal naujausius Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento (Defra) duomenis, apie du trečdaliai Jungtinės Karalystės perdirbamų atliekų yra eksportuojamos. Jei pagrindiniuose Jungtinės Karalystės ekonomikos sektoriuose, pavyzdžiui, gamybos ir statybos, būtų įgyvendinta daugiau cirkuliacinio atliekų tvarkymo sprendimų, tuomet šie tikslai – 40 % medžiagų naudojimo sumažinimas ir 43 % anglies pėdsako sumažinimas – staiga taptų daug lengviau pasiekiami.

Pasaulinis medžiagų naudojimas

Nors Jungtinėje Karalystėje medžiagų suvartojimas 20 % viršija pasaulinį vidurkį, ataskaitoje „Circularity Gap Report“ aiškiai nurodyta, kad tai yra pasaulinė problema. Pasaulinė ekonomika šiuo metu veikia pagal linijinį modelį – „paimti, pagaminti, išmesti“ – ir yra labai priklausoma nuo pirminių žaliavų. Remiantis ataskaita, cirkuliariškumas laikui bėgant blogėja; šiuo metu pasaulio ekonomikos cirkuliariškumas siekia 7,2 % – tai 1,4 % mažiau nei 2020 m. (8,6 %) ir 1,9 % mažiau nei 2018 m. (9,1 %).

Ne tik mūsų medžiagų naudojimas tampa vis mažiau cirkuliarus, bet ir bendras naudojamų medžiagų kiekis didėja. Pasauliniu mastu 2016 m. iš žemės išgavome apie 90 mlrd. tonų žaliavų, o 2021 m. šis skaičius išaugo iki 101,5 mlrd. tonų. Prognozuojama, kad iki 2050 m. kasmet iš žemės išgausime 170–185 mlrd. tonų medžiagų. Didėjantis medžiagų suvartojimas ir mažėjantis jų pakartotinis naudojimas yra didelė problema, kurią turime nedelsiant spręsti.

70 % pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų susidaro naudojant ir tvarkant medžiagas. Būtent todėl ekonomiškai ir techniškai išsivysčiusios šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė, privalo rodyti pavyzdį pereinant prie uždarosios ekonomikos modelio. Esant dabartiniam perdirbimo infrastruktūros rėmimo ir investicijų lygiui, Jungtinė Karalystė artimiausiu metu neturės pajėgumų perdirbti savo pagamintų atliekų. Net jei situacija pasikeistų per naktį ir atsirastų reikiamų lėšų, vis tiek prireiktų labai daug laiko, kad šalies perdirbimo infrastruktūra būtų išplėsta iki reikiamo masto.

Todėl, jei ketiname rimtai žiūrėti į Jungtinės Karalystės ekonomikos perėjimą prie uždarojo ciklo modelio, turime pradėti mąstyti plačiau nei tik šalies ribose. Jei artimiausioje ateityje neįmanoma sukurti reikiamos vidaus perdirbimo infrastruktūros, turime kreiptis į užsienio perdirbėjus. Yra daug gerą reputaciją turinčių, visiškai akredituotų užsienio perdirbėjų, kurių finansinis gyvybingumas priklauso nuo Jungtinės Karalystės atliekų srautų. Turime kuo labiau palengvinti Jungtinės Karalystės atliekų gamintojams ryšius su šiais perdirbėjais, kad padidintume perdirbimo ir medžiagų pakartotinio naudojimo rodiklius bei bendrą ekonomikos uždarumo lygį.

„WasteTrade“

Adresas:„WasteTrade“, manome, kad „Circularity Gap“ ataskaita yra tarsi pavojaus signalas, primenantis mums apie skubų poreikį diegti veiksmingesnius ir labiau uždarosios ekonomikos principams atitinkančius atliekų tvarkymo bei perdirbimo sprendimus. Mūsų internetinė prekybos platforma specializuojasi sujungiant atliekų gamintojus su akredituotais ir gerą reputaciją turinčiais perdirbėjais visame pasaulyje, taip užtikrindama, kad etiški perdirbimo sprendimai taptų plačiau prieinami ir lengviau pasiekiami. Tokiu būdu mes skatiname didesnį medžiagų cirkuliavimą; ne tik atliekų gamintojams tampa lengviau susisiekti su perdirbėjais, bet ir perdirbėjams – su gamintojais, kuriems reikalingos jų pagamintos perdirbtos medžiagos.

Jau vien tai, kad apie du trečdalius šalies perdirbamų atliekų tenka eksportuoti, yra pakankamas įrodymas, kaip nepakankama yra Jungtinės Karalystės perdirbimo infrastruktūra. Sukurti kuo palankesnes sąlygas atliekų srautams suderinti su optimaliausiais galutiniais vartotojais ir gamintojams įsigyti kokybiškas perdirbtas medžiagas – tai realiausias būdas Jungtinei Karalystei padidinti medžiagų naudojimo cirkuliariškumą ir taip sumažinti išteklių suvartojimą bei anglies pėdsaką.

Jungtinė Karalystė trumpuoju ar vidutinės trukmės laikotarpiu nesugebės pakankamai išplėsti savo perdirbimo pramonės, kad galėtų tvarkyti visas savo pagamintas atliekas; turint omenyje, kad alternatyvos yra sąvartynai, deginimas arba neteisėtas atliekų eksportas, neturime nuvertinti etiško atliekų eksporto svarbos ir naudos siekiant užtikrinti medžiagų cirkuliacinį naudojimą. Būtent šį etišką, atsekamą ir uždarą atliekų judėjimą tarp gamintojo ir perdirbėjo „WasteTrade“ specializuojasi palengvinti.