Pirmiausia, ar galėtumėte trumpai prisistatyti ir papasakoti, kas jus įkvėpė įkurti „WasteTrade“?

Esu Bevin Tumulty, įkūrėjasWasteTrade.com. Šią platformą sukūriau siekdamas spręsti pagrindinius iššūkius, kuriuos pastebėjau perdirbimo pramonėje – būtent skaidrumo trūkumą, neefektyvius ryšius tarp tiekėjų ir perdirbėjų bei vis sudėtingesnius reikalavimus, susijusius su atitiktimi tarptautiniams standartams. Mano tikslas buvo sukurti skaitmeninę prekybos platformą, kuri užtikrintų atsakingą ir efektyvią perdirbamų medžiagų prekybą, visiškai atitinkančią tiek vietinius, tiek tarptautinius teisės aktus, ir taip vienodai prisidėtų prie aplinkos apsaugos bei atvertų komercines galimybes.

Kaip apibūdintumėte pagrindinę „WasteTrade“ misiją šiandien ir kaip ji pasikeitė nuo įmonės įkūrimo?

Mūsų misija – sukurti pasaulinę, skaidrią ir teisiniams reikalavimams pritaikytą skaitmeninę perdirbamų medžiagų rinką, kuria galėtų naudotis tiek įmonės, tiek valdžios institucijos. Nuo veiklos pradžios mūsų veikla išsiplėtė ir neapsiriboja vien pirkėjų bei pardavėjų sujungimu; dabar siūlome integruotus įrankius logistikos koordinavimui, atitikties reikalavimams valdymui, kainų nustatymui realiuoju laiku ir strateginių aljansų kūrimui. Mes suteikiame įmonėms galimybę ne tik prekiauti atliekomis, bet ir valdyti jas efektyviau bei atsakingiau.

Rinkos tendencijos

Šiuo metu pasaulinėse perdirbimo rinkose vyksta reikšmingi pokyčiai – kokias tendencijas pastebite perdirbamų medžiagų srityje?

Pasaulinis perdirbimo sektorius patiria sparčius pokyčius, kuriuos skatina inovacijos, reguliavimas ir kintantys rinkos poreikiai. Vis labiau įsitvirtina pažangios perdirbimo technologijos – įskaitant cheminius procesus ir „tekstilė į tekstilę“ procesus – kurios gerina sudėtingų medžiagų perdirbamumą. Vyriausybės taiko griežtesnę aplinkos apsaugos politiką, pavyzdžiui, išplėstą gamintojo atsakomybę (EPR), o galutiniai vartotojai reikalauja atsekamumo, cirkuliacinio dizaino ir patvirtintų ESG rodiklių. Automatizavimas ir dirbtinis intelektas didina medžiagų rūšiavimo efektyvumą, o vis daugiau dėmesio skiriama sunkiai perdirbamoms atliekų srautams, pavyzdžiui, tekstilei ir daugiasluoksniams plastikams. Kartu šios tendencijos skatina pramonę siekti skaidresnės, duomenimis pagrįstos ir uždarosios ekonomikos, kurioje tiek tiekėjai, tiek perdirbėjai turi prisitaikyti, kad išliktų konkurencingi ir laikytųsi reikalavimų.

Ar šiuo metu yra kokių nors konkrečių medžiagų srautų, kurių apimtys svyruoja arba auga? Kas tai lemia?

Šiuo metu pasauliniame perdirbimo sektoriuje keletas medžiagų srautų pasižymi dideliu svyravimu arba augimu. Maistui tinkamų perdirbtų plastikų (PCR) ir perdirbto PET (rPET) paklausa yra didelė, o ją skatina reguliavimo spaudimas, prekių ženklų įsipareigojimai naudoti tvarias pakuotes bei patobulinta perdirbimo infrastruktūra. Taip pat sparčiai auga baterijų perdirbimas, kurį skatina greita elektromobilių plėtra ir griežtesni atliekų šalinimo reikalavimai. Tuo pačiu metu tokios srautų rūšys kaip rPET ir LDPE išlieka nepastovios dėl jų jautrumo naftos kainoms, sezoninių svyravimų ir nevienodos surinkimo kokybės.

Be šių tendencijų, „WasteTrade“ pastebi vis didėjantį pasaulinį pluošto – ypač popieriaus ir kartono – perdirbimo pagreitį, taip pat didėjančią paklausą metalo perdirbimo sektoriuje, kur pramonės vartotojai ieško tvarių alternatyvų pirminėms žaliavoms. Šie pokyčiai pabrėžia atsekamumo, kokybės kontrolės ir tokių lanksčių prekybos platformų kaip „WasteTrade“ svarbą, padedančių tiekėjams ir galutiniams vartotojams orientuotis sparčiai besikeičiančioje medžiagų rinkoje.

2025 m. alternatyvių degalų sektorius sparčiai plečiasi, o ypač didelį pagreitį įgauna technologijos, leidžiančios paversti atliekas degalais, iš atliekų gauti degalai (RDF) ir atsinaujinantys degalai, tokie kaip biodyzelis, RNG ir vandenilis. Tokios inovacijos kaip pirolizė, dujofikavimas ir elektrokuro (e-kuro) gamyba plėtojamos visame pasaulyje, remiantis dekarbonizacijos tikslais ir vyriausybių skatinimo priemonėmis. Tokie projektai kaip „Enerkem“ biorefinerija Varennes mieste paverčia neperdirbamas atliekas švariais degalais, taip sukuriant naują paklausą medžiagoms, kurios anksčiau buvo skirtos sąvartynams. Šiam sektoriui augant, tokios platformos kaip „WasteTrade“ užima palankią padėtį, kad palengvintų alternatyvių degalų ekonomikai būtinų žaliavų įsigijimą ir atsekamą prekybą jomis.

Kaip geopolitiniai veiksniai, tokie kaip prekybos apribojimai, pasauliniai konfliktai ar tiekimo grandinės sutrikimai, veikia žaliavų kainas ir perdirbimo veiklą Jungtinėje Karalystėje, Europoje ir kitose pasaulio šalyse?

Geopolitiniai veiksniai smarkiai keičia perdirbimo veiklą ir medžiagų kainas visame pasaulyje. Dėl dabartinių neramumų pasaulyje energijos kaina yra lemiamas veiksnys, darantis įtaką perdirbėjams, ypač energijai imliuose procesuose, pavyzdžiui, mechaniniame perdirbime, rūšiavime, plovime ir lydyme. Didesnės energijos sąnaudos didina perdirbtų medžiagų kainą. Dėl to pirminės medžiagos (kurios gali būti subsidijuojamos arba kurių žaliavų sąnaudos yra stabilios) tampa patrauklesnės – ypač rinkose, kuriose nėra griežtų reikalavimų dėl perdirbtų medžiagų kiekio. Dėl to perdirbėjai susiduria su sumažėjusia paklausa, o tai lemia atsargų kaupimąsi ir spaudimą kainoms mažėti.

„WasteTrade.com“ pastebėjo, kad kai kurios perdirbimo įmonės investuoja į energiją taupančią techniką, šilumos atgavimo sistemas arba vietoje įrengiamas saulės energijos ir biodujų sistemas, siekdamos sumažinti ilgalaikę priklausomybę nuo energijos. Tačiau šioms investicijoms reikalingas pradinis kapitalas, kurio daugelis MVĮ gali neturėti. Perdirbėjams energijos sąnaudų kontrolė dabar yra pagrindinis veiklos rūpestis. „WasteTrade“ mano, kad tai skatina susidomėjimą vietos žaliavų tiekimu (siekiant sumažinti transportavimo energijos sąnaudas), geresne ryšulių kokybe (siekiant sumažinti perdirbimo energijos sąnaudas) ir tvirtesnėmis politikos gairėmis, remiančiomis perdirbtų medžiagų naudojimą – net ir tada, kai energijos kainos yra aukštos.

Ar vis stiprėjantis siekis grįžti prie gamybos šalyje ir užtikrinti tiekimo grandinės atsparumą pakeitė tai, kaip įmonės perka ar vertina perdirbtas medžiagas?

Mūsų komanda neabejotinai pastebėjo pokyčius, kaip įmonės įsigyja ir vertina perdirbtas medžiagas, nes vis daugiau dėmesio skiriama gamybos perkėlimui į šalį ir tiekimo grandinės atsparumui. Pasauliniai sutrikimai – nuo pandemijos iki geopolitinių įtampų – atskleidė riziką, susijusią su pernelyg dideliu priklausomumu nuo tarptautinių tiekimo grandinių. Reaguodamos į tai, įmonės vis dažniau renkasi vietoje gaunamas perdirbtas žaliavas kaip stabilesnę ir lengviau kontroliuojamą alternatyvą importuojamoms pirminėms žaliavoms. Net jei vietos perdirbtos žaliavos kainuoja šiek tiek brangiau, dabar pripažįstami jų privalumai saugumo, atsekamumo ir ESG reikalavimų atitikties atžvilgiu. „WasteTrade“ pastebėjome aiškų regioninių tiekimo galimybių paklausos padidėjimą, o pirkėjai vis daugiau dėmesio skiria kokybės užtikrinimui, atitikčiai reikalavimams ir ilgalaikiam patikimumui. Perdirbtos medžiagos nebelaikomos vien tik sąnaudas taupančiais pakaitalais – jos tampa strateginiu turtu atspariose ir tvariose tiekimo grandinėse.

Kokį vaidmenį, jūsų nuomone, tokia skaitmeninė prekybos platforma kaip „WasteTrade“ atlieka užtikrinant verslo atsparumą rinkos svyravimams ateityje?

Skaitmenizuodami prekybos procesą, suteikiame įmonėms galimybę vienoje vietoje gauti informaciją apie kainas realiuoju laiku, patikrintus tiekėjus ir reikalavimus atitinkančią logistiką. Dar svarbiau, kad mūsų platforma užtikrina atsekamumą, dokumentaciją ir atitiktį teisės aktams – tai tampa vis svarbesnė ESG ataskaitų teikimui ir tarpvalstybiniam atitikčiai. Mes padedame įmonėms užtikrinti stabilias perdirbamų medžiagų tiekimo grandines, sumažinti priklausomybę nuo neoficialių tinklų ir greitai reaguoti į rinkos pokyčius, priimdamos sprendimus, pagrįstus duomenimis. Trumpai tariant, mūsų platforma paverčia perdirbimą iš reaktyvaus proceso į strateginę, ateities poreikiams pritaikytą šiuolaikinio verslo funkciją.

Jūsų nuomone, kokia tendencija šiuo metu labiausiai nepakankamai įvertinama perdirbimo ar atliekų tvarkymo sektoriuje?

Nors iš pirmo žvilgsnio daug dėmesio skiriama apimtims, kainodarai ir atitikčiai reikalavimams, daugeliui įmonių vis dar trūksta patikimų sistemų, leidžiančių tiksliai stebėti perdirbamų medžiagų kilmę, judėjimą ir paskirties vietą. Ši spraga kelia rimtą riziką – ne tik atitikties teisės aktams atžvilgiu, bet ir ESG ataskaitų teikimo, anglies pėdsako apskaitos bei tiekimo grandinės skaidrumo srityse. Griežtėjant teisės aktams ir pirkėjams reikalaujant daugiau įrodymų apie aplinkosauginį veiksmingumą, įmonės, investavusios į patikimus ir patikrinamus duomenis, turės žymiai geresnes galimybes konkuruoti ir augti. Tai jau nebe tik atliekų pervežimas – tai jų kelionės įrodymas, o šiam pokyčiui pasirengusių rinkos dalyvių yra pernelyg mažai.

Mechaninis perdirbimas

Ar galėtumėte paaiškinti, kodėl mechaninis perdirbimas yra toks svarbus procesas šiuolaikinėje uždarojo ciklo ekonomikoje?

Mechaninis perdirbimas tampa svarbesnis nei bet kada anksčiau, nes suteikia įmonėms praktišką būdą tvarkyti savo plastikines atliekas. Daugelis prekių ženklų dabar užmezga partnerystes su mechaninio perdirbimo įmonėmis – arba net kuria savo vidines perdirbimo sistemas – kad galėtų panaudotas medžiagas paversti naujais produktais. Šis „uždarojo ciklo“ metodas reiškia, pavyzdžiui, kad įmonė gali surinkti savo pakuočių atliekas, jas perdirbti ir vėl panaudoti būsimoms pakuotėms. Tai padeda joms sumažinti išlaidas, sumažinti poveikį aplinkai ir patenkinti augančius klientų bei reguliavimo institucijų reikalavimus dėl didesnio tvarumo. „WasteTrade“ matome aiškią tendenciją: prekių ženklai nori daugiau kontrolės savo atliekų atžvilgiu ir patikimo kokybiškų perdirbtų medžiagų tiekimo – o mechaninis perdirbimas yra vienas iš geriausių būdų tai pasiekti.

Kokie yra didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria mechaninio perdirbimo įmonės Jungtinėje Karalystėje ir Europoje?

Pirma, užteršimas ir nevienalytė žaliava – sumaišytos medžiagos, maisto likučiai ar netinkamas rūšiavimas – gali padaryti ištisas partijas netinkamas naudoti, o tai didina išlaidas. Antra, nevienodas arba mažas kokybiškos žaliavos kiekis apsunkina veiksmingą veiklos vykdymą. Kaip minėta anksčiau, didelės energijos kainos taip pat smarkiai slegia biudžetus, ypač energijai imliuose procesuose, pavyzdžiui, lydymo ir plovimo. Galiausiai, didėjantis reguliavimo spaudimas ir besikeičiantys standartai reikalauja daugiau investicijų į atitikties sistemas, atsekamumą ir ataskaitų teikimą. Visi šie veiksniai kartu gali sumažinti pelno maržą, trukdyti verslo plėtrai ir sulėtinti perėjimą prie tikrai uždaros pakavimo sistemų grandinės.

Dažnai girdime apie pakuočių ar produktų „perdirbamumą“, bet koks yra atotrūkis tarp to, kas techniškai yra perdirbama, ir to, kas iš tikrųjų yra perdirbama?

Galiu pasakyti, kad skirtumas tarp to, kas techniškai yra perdirbama, ir to, kas iš tikrųjų yra perdirbama, vis dar yra labai didelis – ir dažnai klaidingai suprantamas. Vien dėl to, kad medžiagagalitai, kad jis gali būti perdirbtas, nereiškia, kadbusbūti. Iš tikrųjų daugelis „perdirbamų“ produktų nėra perdirbami dėl užterštumo, netinkamos konstrukcijos, surinkimo infrastruktūros trūkumo arba ekonominio neefektyvumo. Pavyzdžiui, daugiasluoksnės pakuotės ar juodi plastikai dažnai žymimi kaip perdirbami, tačiau mechaninio perdirbimo procese jie retai kada yra išgaunami. Šis neatitikimas kelia sumaištį tiek vartotojams, tiek įmonėms ir trukdo siekti uždarosios ekonomikos tikslų. „WasteTrade“ stengiamės užpildyti šią spragą gerindami medžiagų atsekamumą, skatindami švaresnius žaliavų srautus ir sujungdami mechaninio perdirbimo įmones su tomis žaliavomis, kurias jos iš tiesų gali efektyviai perdirbti. Tikrasis perdirbamumas priklauso nuo dizaino, logistikos ir ekonomikos – ne tik nuo techninių galimybių.

Kaskokias naujoves ar technologijas pastebite, kurios padeda didinti mechaninio perdirbimo veiksmingumą ar efektyvumą?

Matome keletą įdomių naujovių, kurios iš tiesų didina mechaninio perdirbimo efektyvumą ir našumą. Dirbtinio intelekto ir jutiklių pagrįstos rūšiavimo technologijos leidžia identifikuoti ir atskirti medžiagas kur kas tiksliau, o tai sumažina užterštumą ir pagerina galutinio produkto kokybę. Karšto plovimo sistemos ir pažangūs plastiko drožlių valymo procesai taip pat padeda perdirbėjams gaminti aukštesnės kokybės perdirbtą plastiką, įskaitant maistui tinkamas medžiagas. Be to, „blockchain“ ir skaitmeninės atsekamumo priemonės, tokios kaip tas, kurias diegia „WasteTrade.com“, naudojamos medžiagoms stebėti nuo šaltinio iki perdirbėjo, taip užtikrinant pasitikėjimą procesu ir atitiktį reikalavimams. Šios technologijos ne tik didina perdirbimo įmonių našumą – jos taip pat sudaro palankesnes sąlygas įmonėms savo tiekimo grandinėse naudoti perdirbtas medžiagas. „WasteTrade“ aktyviai remia šiuos pokyčius, padėdama perdirbėjams rasti geresnę žaliavą ir skaitmenizuoti savo veiklą.

Jūsų nuomone, kokie politikos ar reguliavimo pokyčiai šiuo metu labiausiai padėtų mechaninio perdirbimo įmonėms?

Mano nuomone, vienas iš labiausiai įtaką turinčių politikos pokyčių, skirtų paremti mechaninio perdirbimo įmones, būtų privalomų perdirbtų medžiagų kiekio tikslų įvedimas ir užtikrinimas visose pramonės šakose – ypač pakavimo, statybos ir vartojimo prekių sektoriuose. Tai užtikrintų garantuotą perdirbtų medžiagų paklausą ir padėtų suvienodinti konkurencijos sąlygas su pigesnėmis pirminėmis alternatyvomis. Mums taip pat reikia nuoseklesnių ir suderintų atliekų klasifikavimo standartų tarpvalstybiniu mastu, nes dabartinis tarpvalstybinių vežimų sudėtingumas sukelia brangiai kainuojančius vėlavimus ir neapibrėžtumą.

Be to, vyriausybės turėtų teikti paskatas investuoti į perdirbimo infrastruktūrą ir energiją taupančias technologijas, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios dažnai lieka nuošalyje. Galiausiai, geresni produktų projektavimo reglamentai, reikalaujantys, kad pakuotės būtų perdirbamos praktikoje – o ne tik teorijoje – pagerintų žaliavų kokybę pačioje jų kilmės vietoje. „WasteTrade“ mes iš pirmų rankų matome, kaip politika gali išlaisvinti arba apriboti perdirbimo potencialą, ir tikime, kad labiau suderinta, ambicinga sistema suteiktų mechaninio perdirbimo įmonėms pasitikėjimo plėstis.

Ar yra kokių nors sėkmingų pavyzdžių – šalių ar įmonių –, iš kurių, jūsų nuomone, kiti turėtų pasimokyti mechaninio perdirbimo srityje?

Taip, nacionaliniame ir tarptautiniame atliekų perdirbimo sektoriuje yra keletas sėkmingų pavyzdžių, iš kurių kiti gali pasimokyti mechaninio perdirbimo srityje. „WasteTrade“ didžiuojasi, kad daugelis šių įmonių yra įtrauktos į mūsų duomenų bazę. Taip pat matome tikrą privačių perdirbėjų lyderystę. Puikus pavyzdys yra Nyderlandų įmonė „Rymoplast“ – ji sukūrė itin veiksmingą uždaros grandinės plastiko perdirbimo metodą, kuriame didelis dėmesys skiriamas kokybei ir atsekamumui.

Vokietijoje įsikūrusi įmonė „Thees Recycling“ – dar viena sėkmės istorija, žinoma dėl pažangaus pramoninių plastikų perdirbimo ir investicijų į aukštos kokybės regranuliato gamybą. Taip pat yra „Ravago“ – pasaulinio masto įmonė, kuri padarė didelę pažangą integruodama mechaninį perdirbimą į didelio masto medžiagų tiekimo grandines, taip suteikdama gamintojams lengvesnę prieigą prie perdirbtų medžiagų.

Šios įmonės įrodo, kad mechaninis perdirbimas gali būti tiek techniškai pažangus, tiek komerciškai perspektyvus, ir nustato standartą, kurį kiti šios srities atstovai turėtų stengtis atkartoti. „WasteTrade“ didžiuojamės galėdami bendradarbiauti su partneriais, kurie pritaria šiam į ateitį orientuotam, uždaros grandinės principu grindžiamam požiūriui.

Žvilgsnis į ateitį

Kaip „WasteTrade“ savo platformos pagalba remia ar sudaro sąlygas taikyti geresnes mechaninio perdirbimo praktikas?

„WasteTrade“ siekiame pašalinti kai kurias pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduria mechaninio perdirbimo įmonės – pradedant nuo galimybės gauti švarią, atsekamą ir nuoseklios kokybės žaliavą. Mūsų platforma tiesiogiai sujungia perdirbėjus su patikrintais tiekėjais, padėdama jiems užtikrinti žaliavų kokybę, reikalingą veiksmingai veiklai. Be to, supaprastiname procesą, tvarkydami būtiną logistikos ir atitikties dokumentaciją, o tai sutaupo laiko ir sumažina vėlavimų ar reikalavimų neatitinkančių siuntų riziką. Be sandorių, mes kuriame duomenimis pagrįstą ekosistemą, užtikrinančią visišką atsekamumą ir ESG ataskaitų teikimą, o tai tampa vis svarbesnė tiek reguliavimo institucijoms, tiek prekės ženklų partneriams. Galiausiai „WasteTrade“ nėra tik prekybos platforma – tai įrankis, leidžiantis mechaninio perdirbimo įmonėms drąsiai plėstis, mažinti veiklos trintį ir patenkinti augančius uždarosios ekonomikos poreikius.

Jei galėtumėte pakeisti vieną dalyką šiandieninėje perdirbimo pramonėje, kas tai būtų?

Jei galėčiau pakeisti vieną dalyką šiandieninėje perdirbimo pramonėje, norėčiau, kad būtų skiriamas didesnis dėmesys švietimui ir įtraukčiai – pradedant nuo mokyklos ir baigiant vadovų lygmeniu. Vis dar yra didelis atotrūkis tarp to, kaip mokyklose mokoma apie perdirbimą ir uždarosios ekonomikos principus. Šių žinių įtvirtinimas nuo pat ankstyvo amžiaus ne tik padidintų sąmoningumą, bet ir įkvėptų naują kartą novatorių bei tvarumo lyderių. Taip pat manau, kad pramonei būtų naudinga, jei daugiau įmonių vadovautų moterys ir vadovybė būtų įvairesnė. Perdirbimas, kaip ir daugelis pramonės sektorių, tradiciškai buvo vyriškų profesijų dominuojamas, tačiau kai kurios įtakingiausios idėjos ir iniciatyvos, kurias esu matęs, kilo iš moterų, skatinančių pokyčius – ar tai būtų politikos, technologijų, ar verslo srityje. Jei norime tikrai modernios ir veiksmingos perdirbimo pramonės, turime skatinti tiek švietimą, tiek įvairovę kaip pagrindinius pažangos ramsčius. „WasteTrade“ esame pasiryžę prisidėti prie šių pokyčių.

Kokie „WasteTrade“ planai 2025 m.; į ką šios srities atstovai turėtų atkreipti dėmesį?

Žvelgdami į 2025-uosius, „WasteTrade“ žengia į tikrai įdomų augimo ir tarptautinės plėtros etapą. Neseniai atidarėme naują biurą Ganoje, kuris leis mums sustiprinti savo pozicijas Vakarų Afrikoje – regione, turinčiame neįtikėtiną potencialą plėsti perdirbimo infrastruktūrą ir vystyti uždarąją ekonomiką. Tuo pačiu metu per „WasteTrade.com Romania SRL“ oficialiai įtvirtinome savo pozicijas Rytų Europoje, taip užsitikrindami strateginę bazę, iš kurios galėsime aptarnauti pagrindines ES rinkas ir sustiprinti savo tarptautinį veiklos mastą.

Technologijų srityje toliau tobuliname platformą. Vis daugiau dėmesio skiriame blokų grandinės integracijai, siekdami užtikrinti geresnį atsekamumą, duomenų vientisumą ir atitiktį reikalavimams vykdant tarptautinius atliekų sandorius. Tuo pačiu metu tobuliname dirbtinio intelekto galimybes, kad galėtume užtikrinti pažangesnį medžiagų suderinimą, įžvalgas apie kainodarą ir rizikos stebėjimą – taip prekyba tampa greitesnė, skaidresnė ir efektyvesnė visos tiekimo grandinės vartotojams. Taip pat esame pradiniame etape plėtojant veiklą Artimuosiuose Rytuose, kur matome stiprų „WasteTrade“ ir šio regiono tvarumo tikslų suderinamumą.

Trumpai tariant, 2025-ieji metai bus skirti veiklos plėtrai – ne tik aprėpties, bet ir paslaugų, kurias teikiame perdirbėjams, tiekėjams ir logistikos partneriams visame pasaulyje, gilumui didinti.